2009 m. spalio 24 d., šeštadienis

;/

Nenuostabu kad vel sedau rasyti tik tada kai vel subjuro oras… is pirmo zvilgsio mano givenime viskas jau susideliojo i savo vietas.. bet kaip galiu taip sakyti kai mano sirdy vel apsigiveno nerimas. kai mano akys vel puposiasi kristolinem asarom… kai vel prasidejo biemieges apmastymu naktys… o kodel net pati negaliu paaiskinti negaliu issilieti brangiem zmonem nes nerandu zodziu ir nezinau del ko man blogai…tikriausiai visiems buna etapu kai jautiesi lyg kazka prarades kai atrodo kad nieko negali pakeisti o laikas slenka tolyn… kazka pamirsti o kazka naujo suzinai.. siandien man liudna nes pagaliau supratau kad nebegaliu buti vaiku kad kai man sunku nebegaliu uzsimerti kad reikia kovoti kad niekas nelaikys uz rankos kai man bus baisu… kad nebegaliu nakti pabudus nuo baisaus sapno verkti ir zadinti kitus.. as suaugau tik ne sirdyje o kitu akyse…