Vis bėgu nuo lietaus, vis bėgu nuo saulės, aplinkui nieko naujo tik niūrus pasaulis, nusibode veidai, nusibode ir mintys. Aš svajoju kasdieną i dangų pakilti, išblėsta tavo veidas jūros banguose, bet vietiek regiu tave savo sapnuose, šešėliai be tikslo apgaubia mane, naktimis per miegus šaukiu tik tave;/

Prašau sugryžk, prašau atleisti, nežinioj viena aš esu, kažkur toli mano mintys tyliai skaldo, apie tave, apie tave....
Naktimis neužmiegu, širdis plaka ritmu, aš matau, kaip gyvenimas sukasi ratu vien tik juodos mintys, apraizgo mano prota.. Viskas šiam pasaului meilei paaukota, nežinau kur eiti, kur ieškoti ir ka daryti... Tai beprasmiškas laukimas, ka bepasakysi, nežinia užtemdo siela, belieka pasiduoti ir dėl šitos meilės save paaukoti;/